Velykos! Velykos! Pavasario šventė,
Ir bundančioj žemėj taip miela, šviesu,
Žibutės dabina upelio pakrantę,
Žibutės dabina mūs širdis visų.

Velykos! – čyrena linksmai vyturėlis,
Velykos! – jam taria laukai ir šilai.
Tuoj skleisis, tuoj skleisis čia baltosios gėlės,
Ir liepose švilpaus visi inkilai.

Kaip pasakos paukštė pavasario rytas
Linksmai „Aleliuja“ pasauliui giedos,
Šypsosis dangus, kaip margutis dažytas,
Ir žemė, kaip sesė žibučių žieduos. (Vytė Nemunėlis. Pavasario šventė)