Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija 2013 – 2015 metais koordinavo Mokymosi visą gyvenimą programos Grudtvig partnerystės paprogramės projektą “Mokymasis mokytis suaugusiems, grįžtantiems mokytis” (L2L4AR). Projektas truko 24 mėnesius.
Projekto veikloje dalyvavo septynių Europos Sąjungos šalių (Lietuvos, Estijos, Italijos, Vokietijos, Portugalijos, Švedijos ir Nyderlandų) suaugusiųjų mokymosi institucijos, siekiančios bendro tikslo – sukurti geresnes mokymosi galimybes suaugusiesiems, kurie dėl įvairių priežasčių turi neigiamą mokymosi patirtį, buvo iškritę iš mokymosi ir turi karjeros plėtros sunkumų.
Projekto metu dirbome trijuose lygmenyse: analizavome politinį/valstybinį požiūrį į mokymąsi mokytis kaip pagrindinę bendrąją kompetenciją, diskutavome mokymo isntitucijų ir jų personalo nuostatas dėl mokymosi mokytis gebėjimų ugdymo ir dirbome su suaugusiais mokiniais, aiškindamiesi jų supratimą apie mokymąsi mokytis bei tobulindami jų mokymosi mokytis gebėjimus.
Projekte kiekvienas projekto partneris parengė mokymosi mokytis sampratos pristatymą. Tuo tikslu buvo analizuojami pagrindiniai politiniai švietimo dokumentai, strategijos, įstatymai ir pan., organizuojami susitikimai su suaugusiųjų mokytojais ir suaugusiais mokiniais. Šio darbo rezultatai buvo pristatyti ir aptarti tarptautiniuose partnerių susitikimuose.
Apibendrinus analizės kiekvienoje šalyje rezultatus, paaiškėjo, kad nuosekliausiai, pradedant ikimokykliniu ir baigiant suaugusiųjų mokymu, mokėjimo mokytis kompetencija atsispindi valstybiniuose Estijos dokumentuose. Kitose partnerystės šalyse nacionaliniu lygmeniu bendrųjų kompetencijų bendrai ir mokėjimo mokytis kompetencijos atskirai svarba pripažįstama strategijose (akivaizdu, kad strategijų autoriai yra susipažinę su Europos Sąjungos dokumentais dėl mokymosi visą gyvenimą ir bendrųjų kompetencijų). Tačiau Įstatymuose, kurie turėtų būti strategijų įgyvendinimo instrumentai, sistemiško požiūrio į mokėjimo mokytis ir kitas bendrąsias kompetencijas nėra. Paradoksalu, bet, pvz., Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas aprašo visas bendrąsias kompetencijas, išskyrus mokėjimo mokytis kompetenciją. Nežiūrint, kad mokėjimas mokytis suprantamas kaip viena iš svarbiausių kompetencijų, praktiškai visose šalyse, išskyrus Švediją, suaugusiųjų švietimo institucijose jam skiriamas nedidelis dėmesys.
Pasikalbėjus su suaugusiais mokiniais ir jų mokytojais bei apibendrinus diskusijų rezultatus pamatėme, kad situacija visose šalyse labai panaši. Mokėjimo mokytis svarbą gerai supranta pradinio ir vidurinio lavinimo sistemos mokytojai, mažiau – aukštųjų mokyklų dėstytojai bei tęstinio mokymo, suaugusiųjų mokymosi ir profesinio mokymo mokytojai. Ugdant gebėjimą mokytis tęstinio mokymosi ir suaugusiųjų mokymosi sistemose vis svarbesni tampa patarimas, parama ir konsultavimas. Net ir turintiems teigiamą požiūrį į mokymąsi ir mokymąsi mokytis suaugusiųjų mokytojams reikia daugiau žinių ir įgūdžių, kaip padėti mokytis mokiniams su skirtingais poreikiais ir diagnozėmis.
Grįžtantys mokytis suaugę dažnai turi nelabai teigiamą požiūrį į mokymąsi, mokymąsi suvokia kaip būtinybę, privalomą dalyką. Dauguma suaugusių mokinių niekada negirdėjo tokio dalyko kaip „mokymasis mokytis“, vienas besimokantysis (iš daugiau nei 60 dalyvavusių diskusijoje) žinojo posakį „mokymasis niekada nesibaigia“… Tačiau optimistiškai nuteikė vieno pokalbio dalyvio – mokinio iš Lietuvos išsakyta mintis, kad „…kadangi iki šiol nebuvo diskusijos apie gebėjimo mokytis kompetencijos svarbą, todėl dabar yra būtent tas laikas, kai bus galima pradėti apie tai galvoti“.
Svarbi projekto veikla buvo suaugusiųjų mokinių mokymosi mokytis gebėjimų ugdymas ir inovatyvių bei efektyvių metodų paieška. Šią veiklą partneriai organizavo mokymosi laboratorijose, kuriose suaugusiųjų mokytojai padėjo mokiniams geriau suprasti mokymosi mokytis prasmę ir tobulinti atitinkamus gebėjimus. Laboratorijose buvo nagrinėjami pagrindiniai mokėjimo mokytis kompetenciją sudarantys elementai: mokėjimo mokytis suvokimas, motyvacija ir pasitikėjimas savimi, ankstesnio mokymosi ir veiklos refleksija, informacijos valdymas, laiko tvarkymas ir mokymasis grupėje. Efektyviausius laboratorijose taikytus metodus demonstravome partnerių susitikimuose, įtraukdami į interaktyvią veiklą vieni kitus. Baigdami projektą laboratorijose išbandytus metodus sudėjome į metodinės medžiagos, skirtos mokėjimo mokytis kompetencijos elementams stiprinti, rinkinį.
Visus projekto rezultatus galima rasti adresu https://www.dropbox.com/sh/pvzfnwtxnnq1f3o/AAAykyW9-VZvKVLgFB_13GQ_a?dl=0
Projekte dalyvavo virš 200 suaugusiųjų, grįžtančiųjų mokytis: pasidalinti mokymosi patirtimi su kitų šalių suaugusiais mokiniais turėjo 24 besimokantieji, kiti dalyvavo fokusuotų grupių diskusijose, mokymosi laboratorijose ir projekto viešinimo renginiuose.
Projekto metu įvyko 5 partnerių susitikimai, kiekvienoje šalyje įvyko viešieji renginiai.
Projektas socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/pages/Learn-to-Learn-for-Adult-Returners/218569714969594?ref=hl
Projekto partneriai
|
 |
|
 |
|
 |
|
 |
|
 |
|
 |
|
 |
