2013 birželis- rugsėjis
Trumpas projekto apibūdinimas
Aktualumas. Tarptautinėje bendruomenėje muziejams yra priskiriamas svarbus socialinis vaidmuo. Jų misija yra tenkinti vietos, regiono ar nacionalinius visuomenės poreikius. Muziejai tampa bendruomenių centrais, kur pati bendruomenė diskutuoja ir ekspozicijose sau bei svečiams (pvz., turistams) perteikia savo tapatybę. Tokie muziejai ne tik palaiko bendruomenės atmintį bei ryšį su vieta ir praeitimi, bet ir be įprastos veiklos – parodų, mokslinių tyrimų, leidybos, imasi spręsti aktualias visuomenei problemas, atsigręžia į tas visuomenės grupes, kurios potencialiame lankytojų sąraše niekada nebuvo. Iš muziejaus reikalaujama – „socialinio aktyvumo“, „didesnio socialinio prestižo“, „socialinės pažangos“, „socialinės paslaugos“, „socialinės raidos“, „socialinių pokyčių“ ir „socialinio rezultato“. Lietuvos muziejai turėtų būti socialiai aktyvesni ir siekti didesnio socialinio prestižo. Tačiau tai įmanoma padaryti tik tada, kai bus stengiamasi į savo veiklą pritraukti naują ir kuo platesnę visuomenės dalį iš pačių įvairiausių sluoksnių, vietovių ar grupių, kai jai bus siūlomi tokie produktai ir paslaugos, kurių šiandien tai visuomenei reikia.
Viena didžiausių problemų egzistuojančių dabartiniuose muziejuose – parodos ir ekspozicijos. Linijinis, nekontekstualus eksponavimo būdas, statiškumas, tekstai, neišplėtota komunikacijos tarp eksponatų ir lankytojų, parodos idėjos nebuvimas nepadeda motyvuoti lankytojus lankytis muziejuje. Reikėtų stengtis ekspozicijos, istorinę medžiagą priartinti iki šių dienų, o muziejaus lankytojams suteikti daugiau atpažinimo ženklų, kurie taptų „rišančia“ grandimi tarp praeities ir dabarties. Tai vienas iš būdų pritraukti lankytoją į muziejų ir tuo pačiu sudominti tema, plačiai taikomas daugelyje Europos muziejuose. Mokymai skirti kartu su muziejininkais išanalizuoti išvardintas problemas ir praktiškai pritaikyti novatoriškus šiuolaikinės muzeologijos metodus.
Tikslinė grupė. Programa skirta savivaldybių muziejų darbuotojams. Iš viso apmokoma 20 darbuotojų.
Vieta. Mokymai bus organizuojami baziniame muziejuje viename iš Lietuvos regionų (Šilutės krašto muziejuje, Kėdainių krašto muziejuje arba Marijampolės krašto muziejuje).
Metodologija. Mokymai bus organizuojami dviem ciklais po tris dienas tai pačiai grupei. Pirmasis ciklas bus susijęs su muziejaus bendravimu su savo bendruomene, antrasis bus labiau skirtas muziejinės veiklos tobulinimui atsižvelgiant į bendruomenės interesus ir poreikius. Po pirmo trijų dienų seminaro dalyviai turės atlikti savarankiškas darbų užduotis savo muziejuose. Antrojo seminaro pirmoji diena bus skirta atliktų darbų rezultatams aptarti, o kitos dvi – veiklos tobulinimo praktiniams klausimams nagrinėti.
Mokymai nukreipti į praktiką, numatoma 14 akademinių valandų teorijos, 34 valandų praktinių užsiėmimų auditorijoje ir 14 valandų savarankiško darbo tarp seminarų. Santykis teorija/praktika apytiksliai 1/4.
Tikslas: muziejaus, kaip socialinės institucijos sampratos stiprinimas.
Uždaviniai. Baigę programą dalyviai gebės:
- Identifikuoti muziejaus, kaip socialinės institucijos paskirtį
- Identifikuoti muziejaus interesų grupes ir jų poreikius bei lūkesčius muziejaus atžvilgiu
- Komunikuoti su muziejaus interesų grupėmis (bendruomene)
- Parengti veiklos programas, įgyvendinančias bendruomenės poreikius ir lūkesčius
- Pateikti idėjų kaip formuoti ekspozicijas ir parodas remdamiesi atradimų bei konstruktyvistine pažinimo teorijomis
- Bendrauti su skirtingomis lankytojų auditorijomis
Programos temos
I dalis. Muziejų komunikacija su bendruomene
- Muziejus kaip socialinė institucija.
- Muziejaus interesų grupės
- Lankytojų poreikių (interesų) nustatymo metodikos
- Muziejaus publikos (interesų grupės) ir efektyvi komunikacija su jomis
- Muziejų viešumo, atvirumo visuomenei problemos
- Įtraukimo būdai
- Planinga muziejų komunikacija: šaltiniai, kanalai, pranešimai, publikos, efektai
- Muziejų komunikacijos kampanijos planavimas
- Bendros veiklos programos, jų rengimas
II dalis. Muziejinė technologija
- Ekspozicijų rūšys, jų formavimo principai remiantis atradimų bei konstruktyvistine pažinimo teorijomis
- Įvairialypės veiklos aplinkos formavimas
- Lankytojų tipai. Bendravimas su skirtingomis lankytojų auditorijomis
- Muziejiniai tekstai; etiketės, informaciniai lapai, užduočių lapai, ryšys tarp objekto ir informacijos, informacijos lygiai
Mokymo/si metodai:
- Interaktyvios paskaitos
- Individualios ir grupinės užduotys auditorijoje
- Grupinės užduotys muziejaus ekspozicijoje
- Savarankiški darbai grupėmis tarp seminarų
- Grįžtamasis ryšys
- Diskusijos
Lektorių kvalifikacija ir darbo patirtis
Arūnas Bėkšta, Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos prezidentas, knygos „Muziejų edukacinės programos suaugusiesiems“ (Vilnius, 2010) sudarytojas, projekto „Muziejus-mokykla-mokinys“ mokymo ekspertas, ES projekto REVIVE komponento „Suaugusiųjų edukacinės programos suaugusiesiems“, kuriame buvo sukurta ir išbandyta nuotolinio mokymo programa muziejų edukatoriams, vadovas. 15 metų darbo stažas Lietuvos dailės muziejuje. 7 knygų suaugusiųjų mokymo ir kultūros vadybos klausimais autorius ir bendraautorius.
Nideta Jarockienė, Lietuvos dailės muziejaus Meno pažinimo centro vedėja, Lietuvos muziejų asociacijos Švietimo sekcijos valdybos pirmininkė, knygos „Muziejų edukacinės programos suaugusiesiems“ (Vilnius, 2010) bendraautorė, parašė šias knygos dalis:„ Muziejų edukacijos samprata, muziejų edukacinės programos ir jų rengimo principai“; „Dailės edukacinės programos“; „Muziejų lankymo motyvacija“ (kartu su A.Bėkšta). Tęstinio leidinio „Muziejų edukacinės programos: naujos idėjos. Straipsnių rinkinys”, sudarytoja (Vilnius, 2005, 2009). Daugelio seminarų ir projektų Lietuvos muziejų asociacijoje organizatorė ir įgyvendintoja.
Projektą vykdo
Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija
Geležinio vilko 12- 440, Vilnius, LT-01112
Projekto vadovė
Vilija Lukošūnienė, tel. 8 5 26190 31, lssa@takas.lt
