Tradicinis rudeninis LSŠA narių susitikimas šiais metais vyko antroje rugsėjo pusėje, maloniai šildant saulei ir gamtai visai neprimenant rudens.

Tradiciškai visus susirinkusius šildė šypsenos, draugiški apsikabinimai ir jaukūs pokalbiai – tiek bendroje draugėje, tiek atskiruose kampeliuose.

Apie ką šnabždėjo šiais metais Pievelės?

Pagrindinė pokalbių temą šiais metais (neplanuotai) buvo apie žaliąjį kursą suaugusiųjų švietime. Toną šiai temai uždavė Šiaulių miesto švietimo centro specialisčių komanda, kvietusi pasiklausyti informacijos apie jų vykdomus projektus „Žalieji įgūdžiai žalesniam gyvenimui“ (Nordplus projektas) ir „Žalieji įgūdžiai mūsų gyvenimo stiliui“ (Erasmus+ mobilumo projektas).

Sužinojome, kad vykdant projektą „Žalieji įgūdžiai žalesniam gyvenimui“ buvo ištirti aplinkosauginio švietimo ir žaliųjų įgūdžių ugdymo poreikiai projekto partnerių organizacijose Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Aktualios temos (klimato kaita, aplinkai draugiški veiksmai darbo vietoje, medijų raštingumas ir kitas) buvo įtrauktos į suaugusiųjų švietėjų kvalifikacijos tobulinimo programą. Siekdami sklandžiau integruoti aplinkosauginio švietimo klausimus į suaugusiųjų švietimo programas partneriai parengė mokymų medžiagą, kuria kviečia naudotis visus besidominčius aplinkosauginėmis temomis.

Pristatydama antrąjį projektą „Žalieji įgūdžiai mūsų gyvenimo stiliui“ Šiaulių ŠC komanda dalijosi patirtimi įgyta mobilumų mokymų metu, aptarė žaliojo kurso bei aktyvaus amžėjimo idėjas ir kaip jas puoselėja įstaigoje.  „Pievelių“ dalyviai buvo įtraukti į aktyvius metodus, išmoktus darbuotojų mobilumo metu.

Žaliojo kurso temą renginyje tęsė Soros International House (SIH) direktorė Daiva Malinauskienė, pristatydama šios įstaigos vykdomo projeko Green Future / Intergenerational Green Future Days in Local Communities tikslus ir idėją.

Po pristatymų renginio dalyviai diskutavo apie temos aktualumą, ką mūsų įstaigos/organizacijos ir kiekvienas žmogus atskirai gali padaryti dėl gamtos tausojimo, kaip galima prisidėti prie žaliojo kurso idėjų skleidimo.

Vėliau „Pievelių šnabždesių“ programą užpildė kitos temos, taip pat nagrinėjamos tarptautiniuose projektuose.

Daiva Malinauskienė (SIH) papasakojo apie vykdomą Nordplus Nordic Languages projektą „Let‘s Get to Know Denmark and Finland“/ „Susipažinkime su Danija ir Suomija“.

Arūnė Taunytė pasidalino darbo stebėjimo Vokietijos Saksonijos žemės liaudies aukštųjų mokyklų sąjungoje (LSŠA organizuotas mobilumo vizitas) patirtimi. Labiausiai jai įstrigo Leipcigo rajono liaudies aukštosios mokyklos patirtis skleisti informaciją apie mokyklos veiklą, kviesti mokytis joje pasitelkiant savanorius, pvz., buvusius mokytojus, įvairių bendruomenių/draugijų (pvz., karnavalų organizavimo draugija) narius.

Įspūdžius iš šio darbo stebėjimo vizito papasakojo ir kitos grupės dalyvės – Šakių trečiojo amžiaus universiteto atstovės Birutė Šalkauskienė ir Danutė Aniulienė. Joms itin įstrigo Chemnico miesto valdžios sprendimas buvusį prekybos centrą paversti švietimo ir kultūros erdve, kurioje miesto liaudies mokyklai skirti netgi du aukštai (iš keturių). Kolegės taip pat žavėjosi Saksonijos LAM sąjungos idėja įtraukti į suaugusiųjų mokymosi skatinimą Dresdeno futbolo klubo žaidėjus. Jų misija – perduoti žinią sirgaliams apie mokymosi būtinybę, naudą ir galimybes.

Apie kitą LSŠA mobilumo projekto renginį – andragoginių kompetencijų stiprinimo mokymus Slovėnijoje „Koučingas kaip tvarus profesinio tobulėjimo šaltinis” pasakojo mokymų dalyvė Daiva Malinauskienė. Jos įspūdžius papildė kita mokytmų dalyvė – Vilma Tubutienė. Išbandėme konultavomo/koučingo įrankį – GROW.

Šių metu renginio „vyšnia ant torto“ – Arūno Bėkštos pamąstymai „Dar apie Bloom’o taksonomiją“, kuriuose jis sujungia gerai žinomus mokymosi tikslus pagal Bloom’o taksonomiją su mokymosi ciklu pagal Dewey, Batesono loginiais mokymosi lygiais, dvigubo mokymosi lygių teorija ir kviečia diskutuoti dėl jo padarytų išvadų:

• Kiekvienas uždavinių lygis gali būti savarankiškas mokymosi tikslas.
• Perėjimas iš vieno lygio į kitą nėra sklandus, o laiptinis, reikalaujantis įdėti papildomą energiją ir motyvaciją.
• Pažintinius mokymosi uždavinius galima sugrupuoti trejetais, kurie sudaro užbaigtą konstruktą (Mokymasis I) ir Mokymasis II (Studijos).
• Perėjimas iš lygio Mokymasis I (Mokymasis) į Mokymasis II (Studijos) yra šuolis, kuris reikalauja iš esmės perorganizuoti mąstymą ir keisti mokymo(si) procesą.
• Šuolį galima palengvinti įdiegiant Mokymosi II (studijavimo) elementus Mokymesi I.

Susimąstėme…

Ir tada nuleidome šešioliktųjų „Pievelių šnabždesių“ vėliavą (tradiciškai – „pakėlimo“ būdu), pasižadėję, kad ir kitais metais muziejaus miestelyje stovintis Florijonas sulausk mūsų sugrįžtančių.
Informaciją parengė dr. Vilija Lukošūnienė, LSŠA projektinės veiklos ekspertė