2019 m. liepos 3-5 d. Pasvalyje įvyko aštuntoji Baltijos šalių neformalaus suaugusiųjų švietimo organizacijų vasaros mokykla. Mokyklos tema „Emocijos mokymesi: padeda ar trukdo?“ Į vasaros mokyklą susirinko 7 latvės, 11 estų ir 10 lietuvių.
Šiais metais Baltijos andragogų vasaros mokyklą organizavo Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija bendradarbiaudama su Pasvalio rajono savivaldybės administracija ir Pasvalio krašto muziejumi.
Pirmosios dienos užsiėmimai vyko Balsių malūne, kur ir gyvenome.
Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos (LSŠA) prezidentė, Gabrielės Petkevičaitės – Bitės suaugusiųjų mokymo centro direktorė Inga Jagelavičiūtė Baltijos vasaros mokyklos dalyviams pristatė LSŠA vykdomą „Erasmus+“ strateginių partnerysčių projektą „Mokymosi motyvacijos skatinimas (angl. „Enhancing Learning Motivation“, ELMO). Vienas iš svarbių mokymosi motyvacijos elementų yra su mokymusi susijusios emocijos. Todėl Baltijos andragogų vasaros mokyklai pasirinkome temą „Emocijos mokymesi: padeda ar trukdo?“.
LSŠA ekspertas Arūnas Bėkšta priminė, kad mokantis visada egzistuoja trys esminiai aspektai: kognityvinis, emocinis ir socialinis. Mobilios programėlės SLIDO pagalba organizavo dalyvių apklausą apie tai, kaip reikėtų derinti šiuos aspektus. Dauguma pasirinko atsakymą, jog tai priklauso nuo dalyko, tikslinės grupės ir mokymosi tikslų.
Arūnas Bėkšta trumpai apžvelgė požiūrio apie emocijų įtaką mokymuisi raidą. 19-20 a. pirmojoje pusėje buvo laikoma, kad emocijos trukdo mokytis. Vėliau teigta, kad teigiamos emocijos skatina mokymąsi, o neigiamos jam trukdo. Paskutiniai tyrimų duomenys rodo, kad tiek teigiamos, tiek ir neigiamos emocijos padeda mokytis. Problema kyla, kai emocijos tampa pernelyg stiprios ir ilgalaikės.
Tyrimai rodo, kad smegenys kreipia didesnį dėmesį emociškai svarbiems dalykams. Su tuo susijęs įdomus reiškinys, vadinamas „dėmesio mirktelėjimu“ (emotional blink), kai neutralus įvykis, einantis iš karto po emociškai stipraus įvykio, lieka nepastebėtas.
Įdomi emocijų įtaką įsiminimui. Tyrimai rodo, kad:
- Geriau įsimename emocinius vaizdus, negu emocinius žodžius.
- Teigiamą emocinį turinį įsimename geriau, negu neigiamą.
- Emocijos daro esminę įtaką įsiminimui ir tiek neigiami, tiek ir teigiami žodžiai įsimenami geriau, negu neutralūs.
Antrą dieną mokėmės Pasvalio krašto muziejuje. Mokyklos dalyvius pasveikino Pasvalio rajono mero pavaduotojas Stanislovas Kiudis. Latvijos ir Estijos atstovai pristatė emociškai grįstus mokymosi metodus.
Estų atstovai pasiūlė du užsiėmimus. Pirmasis užsiėmimas buvo skirtas susitarimui dėl vertybių. Kiekvienas turėjo užsirašyti penkias svarbiausias vertybes. Sniego gniūžtės metodu po du, po keturis, po aštuonis ir pagaliau visa grupė turėjo vis iš naujo susitarti dėl penkių bendrų vertybių. Kuo didesnė grupė, tuo susitarimą pasiekti buvo sunkiau. Vertybės stipriai siejasi su emocijomis, todėl kiekvienas dalyvis jautėsi blogai, jei jo vertybę grupė atmesdavo, todėl buvo ieškoma kitokių, bendresnių vertybių, kurios apimtų keleto žmonių vertybes. Pagaliau sutarta, kad bendros grupės vertybės yra meilė (plačiąja prasme), augimas, sveikata, sąžiningumas ir laimė.
Antrojo užsiėmimo metu reikėjo piešti užrištomis akimis, skambant minimalistinei estų kompozitoriaus Arvo Pärt muzikai. Nupiešus piešinius, grupė padalinta į dvi grupes ir kitos grupės nariai, atsižvelgdami į tai, ką mato piešinyje, ir kaip jį supranta, turėjo parašyti palinkėjimą kiekvienam kitos grupės nariui ir pakišti po piešiniu. Akivaizdu, kad visa užduotis buvo emocinga.
Latvijos atstovai pasiūlė iš ajerų pinti žaisliukus. Kiekvienas gavome pluoštelį pynimui paruoštų ajerų, mums paaiškino ir pademonstravo paprastą pynimo būdą ir visi bandėme nupinti paprastą sukutį Kalėdų eglutei. Pirmas įspūdis: „elementaru“. Deja… Baigę darbą aptarėme savo emocijas, kaip jos keitėsi ir kokią įtaką darė išmokimui. Vieni džiaugėsi, kad sekėsi, kitiems nesėkmė skatino (motyvavo) paklausti, kaip daryti ir vėl bandyti ir išmokti, tretiems nesėkmė skatino imtis kitokio žaisliuko, kurį padaryti pasirodė paprasčiau. Aptarėme, kaip išvadas pritaikyti kitų dalykų mokymuisi. Pastebėjome, kad daugiausiai neigiamų emocijų kilo tada, kai buvo neaiškiai suformuluota užduotis.
Muziejaus darbuotojai organizavo dalyviams ekskursiją po Pasvalio miestą. Aplankėme Antanėlio skulptūrą, Žalsvąjį šaltinį ir Akmenų muziejų.
Antros dienos vakare dalyvavome „Alus kelio“ programoje Valakėliuose pas vietinį tradicinį (iš kartos į kartą) aludarį Sigitą Paliulį.
Trečią dieną susirinkome Pasvalio rajono savivaldybėje, kur meras Gintautas Gegužinskas papasakojo apie savivaldybę, jos ekonomiką, kultūrą ir švietimą. Kilo gyva diskusija apie suaugusiųjų mokymąsi ir jo skatinimą Pasvalio rajone.
Aštuntąją Baltijos šalių andragogų vasaros mokyklą apibendrinome piešdami ir rašydami palinkėjimus Pasvaliui savivaldybės kieme.
Iki pasimatymo devintojoje vasaros mokykloje 2020 m. Latvijoje!
