Nuskrido, nuplasnojo 2016 metų Mokymosi Paukštė į praeitį. Nusinešė organizavimo rūpesčius, svarstymus ir abejones, ar pavyks, kaip pavyks? Liko šviesūs ir šilti prisiminimai, liko pasitenkinimas, kad įvyko ir kad pavyko! Tikiu, kad ne aš viena taip galvoju…
Jeigu būtų kitaip, argi google paieškos sistema, įvedus paieškos žodžius suaugusiųjų mokymosi savaitė 2016, „išmestų“ vienuolika (11!) google puslapių apie šį renginį? Šis „atradimas“ mane nustebino, žadą atėmė trumpam, o benagrinėdama, kas ir ką apie renginį rašo, „įstrigau“ ilgam…
Radau daug „spalvotos“, kaip ir pati savaitės tema, informacijos: ir kvietimų į renginius, ir renginių atskiruose miestuose bei rajonuose programų suvestines, ir įvykusių atskirų renginių aprašymus bei nuotraukas, ir kelių renginių apibendrinimus, ir refleksijas apie renginius… Sužinojau, kad informacija sklinda įstaigų svetainėse ir socialiniuose tinkluose, savivaldybių internetiniuose puslapiuose, vietinėje ir respublikinėje spaudoje, asmeniniais andragogų socialiniais tinklais…
Smagiai padirbėjusi, džiugiai nusiteikusi – juk vyko! Juk žmonės džiaugiasi ir dalijasi! – prisirinkau daugiau nei 50 puslapių medžiagos. Dabar turiu nemenką galvosūkį: kaip ją apibendrinti, kur panaudoti, kad liktų Suaugusiųjų mokymosi savaičių istorijai, kad pasklistų po Lietuvą kaip gerosios patirties pavyzdys. Ir kaip prie surinktos medžiagos pridėti savo potyrius iš Mokymosi savaitės renginių, kuriuose teko dalyvauti?
O pabuvoti šiais metais teko nemažai.
Prisiminimus pradėti norisi atidarymo forumu, vykusiu Alytuje. Jis iš tiesų buvo itin „spalvotas“: buvo kalbama, diskutuojama, pristatoma, filosofuojama, demonstruojama, kviečiama, agituojama, džiaugiamasi, piešiama, dainuojama, muzikuojama, šokama, šypsomasi… Renginys vienas, o veiksmo ir emocijų – begalinė paletė.
Nemažiau teigiamų emocijų sukėlė ir kitas susitikimas su Mokymosi savaitės dalyviais – Tauragės, Šilalės ir Jurbarko trečiojo amžiaus universitetų „studentais“ Tauragėje. Renginyje kartu su kolega Arūnu kvietėme žmones pasidalinti per gyvenimą sukauptomis mokymosi spalvomis ir pažvelgti į savo „spalvingą intelektą“ pagal Hovardą Gardner‘į. Žavėjomės renginio dalyvių žibančiomis akimis, aktyviu dalyvavimu, bet dar labiau stebino jų rankomis sukurtų darbelių – papuošalų, interjero detalių – paroda: kiek įdėta darbo, išmonės, širdies. Jau nekalbėsiu apie savo rankomis pagamintomis vaišėmis nukrautą stalą, prie kurio susibūrę žmonės turėjo progą pabendrauti ir išragauti žolelių žinovės iš Plungės siūlomų natūralių arbatų skonį.
Kai po renginio Gargžduose – nuotolinės paskaitos apie atminties lavinimą Klaipėdos rajono trečiojo amžiaus universiteto dalyviams, kurių vien J.Lankučio viešojoje bibliotekoje susirinko šimtas dvidešimt, o kur dar filialai… – virš miestelio pakibo Laumės juosta, pagalvojau „kokia graži ir prasminga spalvoto mokymosi savaitės pabaiga“…
Bet tai buvo dar ne viskas, ne pabaiga… Pabaiga, lydima rajono kultūros centro ansamblio „Vereta“ atliekamų romansų, įvyko Skuode kitą savaitę po Savaitės. Į Mokymosi savaitės aptarimo – apibendrinimo renginį susirinko žemaičiai: skuodiškiai, telšiškiai, šilališkiai, raseiniškiai. Nebuvo laiko ilgoms kalboms, bet iš trumpų pasisakymų ir iš pokalbių fragmentų sklido geros emocijos tų, kurie organizavo Mokymosi savaitės renginius apie tuos, kurie dalyvavo tuose renginiuose: apie žingeidumą, jaudinimąsi, nedrąsumą pirmą kartą prisilietus prie kažko naujo…
Dėlioju prisiminimą prie prisiminimo lyg verčiau žemuogių karolius… Už tai, kad galiu suverti juos begaliniai ilgus, mano nuoširdi padėka tiems, kurie septynioliktą kartą pakėlė Lietuvą susijungti dėl suaugusiųjų mokymosi:
- regioninėms koordinatorėms Algimantai, Jolantai, Ritai, Meilei, Ilonai, Daliai, Elenai, Vitalijai, Onutei, Linai.
- Visų 720 renginių organizatoriams.
- Savivaldybių neformalaus suaugusiųjų švietimo koordinatoriams.
- Ir visiems kitiems: prisidėjusiems rengiant bei viešinant ir dalyvavusiems.
AČIŪ JUMS ir VALIO!
Vilija Lukošūnienė,
LSŠA prezidentė
