2015 m. birželio 10-11 d.d. Taline, Estijoje vyko XIII Baltijos jūros regiono šalių NVO forumas, kuriame dalyvavo dalyviai iš 11 Baltijos jūros regiono valstybių. Baltijos jūros regiono valstybių bendradarbiavimas – tai ne tik aplinkosaugos, darnios plėtros klausimų sprendimas, bet ir bendros pastangos, ieškant būdų šiame regione iškylančioms problemoms spręsti ir ten gyvenančių žmonių saugaus gyvenimo sąlygoms gerinti.
Kasmetinį forumą organizuoja Baltijos jūros šalių NVO tinklas, kurio veiklą Lietuvoje nuo 2014 m. koordinuoja Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija, šią veiklą pavedusi kuruoti kolektyviniam nariui Soros International House (direktorė Daiva Malinauskienė, LSŠA valdybos narė).
Baltijos jūros šalių NVO tinklo tikslas – stiprinti pilietinę visuomenę Baltijos jūros regione:
- suburiant nevyriausybines organizacijas iš įvairių Baltijos jūros šalių patirties ir informacijos apsikeitimui ir bendradarbiavimo stiprinimui;
- kuriant ir palaikant transnacionalinį ir intersektorinį NVO tinklą iš įvairių Baltijos jūros šalių;
- darant NVO labiau matomas ir įtakojančias sprendimų priėmimo procesus nacionaliniame, regioniniame ir ES lygmenyje;
- palaikant tarptautinio supratimo ir tarpkultūrinės veiklos plėtojimą;
- didinant visuomenės informuotumą ir supratimą NVO veiklos ir piliečių iniciatyvų srityje.
Metiniuose NVO forumuose dalyvauja dalyviai iš visų Baltijos jūros regiono šalių. Priimančioji šalis yra tuo metu pirmininkaujanti Baltijos jūros šalių tarybai (http://www.cbss.org). NVO forumas yra ne tik susitikimo vieta nevyriausybinėms organizacijoms, bet taip pat galimybė tolimesnio bendradarbiavimo dialogui tarp NVO ir valdžios institucijų Baltijos jūros regione.
2015 metų Forumas sudarė galimybę platesniam tarpsektoriniam dialogui ir bendradarbiavimo gerinimui Baltijos regione, jame dalyvavo atstovai iš nevyriausybinių organizacijų, valstybinių institucijų, akademinės bendruomenės, politikai. Pagrindinė forumo tema buvo „Išmani pilietinė visuomenė – pažangiam Baltijos jūros regionui“. Forumo dalyviai diskutavo apie NVO įtraukimo ir galimybių praplėtimo svarbą, dalyvavaujant sprendimų priėmimo procese šalyse aplink Baltijos jūrą. Buvo akcentuojama nevyriausybinių organizacijų reikšmė modernios ir atviros pilietinės visuomenės kūrime ir NVO dalyvavimas demokratinių procesų Baltijos jūros regione stiprinime.
Forumo metu vyko darbo grupės šiomis temomis: Vieta darniai plėtrai – NVO užtikrinančios energijos tvarumą ir saugumą, Socialinė įtrauktis ir dialogas – NVO veiksmai socialinei įtraukčiai, „Visas Baltijos regionas turi gyvuoti – NVO darnioms, saugioms, patogioms ir inovatyvioms bendruomenėms, Mokymasis visą gyvenimą ir pilietinis švietimas – NVO geresniam užimtumui ir įdarbinimui, Bendradarbiavimas prieš prekybą žmonėmis Baltijos jūros regione, Europos metai plėtrai 2015 – mąstyti globaliai, veikti lokaliai, Jaunimas kaip Baltijos jūros regiono ateitis, Unikali ir bendra kibernetinė erdvė pilietinėms organizacijoms Baltijos jūros regione, Pilietinės visuomenės vystymosi finansavimo aspektai Baltijos jūros regione: individualios paramos era – privalumas ar praradimas, Žmogaus teisės ir kultūrinė įvairovė Baltijos jūros regione – NVO veikla.
Forumo metu taip pat vyko keletas atvirų diskusijų grupių.
Forumo plenariniuose posėdžiuose daugiausia dėmesio buvo skirta šioms temoms: dialogas ir partnerystė tarp pilietinės visuomenės organizacijų ir viešojo sektoriaus: kam reikalinga išmani pilietinė visuomenė; regioninis, nacionalinis ir vietinis ES ir Baltijos jūros regiono identitetas, Baltijos jūros regiono identiteto kūrimas: praktiniai žingsniai ir galimybės, kultūrinis turizmas.
Forumo darbo grupėje Pilietinės visuomenės vystymosi finansavimo aspektai Baltijos jūros regione pranešėjas iš Švedijos Jonas David (Šiaurės asociacija Švedijoje) pristatė pranešimą apie NVO viešąjį finansavimą Baltijos jūros regione. Šiaurės asociacija Švedijoje atliko NVO valstybinio finansavimo galimybių Baltijos jūros regione tyrimą, kuriame pateikiami duomenys apie Daniją, Estiją, Suomiją, Vokietiją, Islandiją, Latviją, Lietuvą, Norvegiją, Lenkiją ir Švediją. Tenka apgailestauti, kad šio tyrimo ataskaitoje informacija apie Lietuvą yra pateikta, remiantis tik vienu šaltiniu – Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centru, ir yra netiksli, neišsami, iš dalies pateikta, remiantis pasenusiais duomenimis (2006 m.), o kai kuriais atžvilgiais net klaidinanti, pvz., kad valstybės parama nevyriausybinėms organizacijoms Lietuvoje yra vykdoma per labdaros ir paramos fondą „Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras“, kuris yra Jungtinių Tautų Vystymo Programos iniciatyva Atviros Lietuvos fondo įkurta nevyriausybinė organizacija. Taip pat ataskaitoje teigiama, kad 2011 m. buvo parengtas NVO įstatymas, kuris vis dar svarstomas Seime, tuo tarpu Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas buvo priimtas Seime 2013 m. gruodžio 19 d.
Kaip šio tyrimo apibendrinimą pranešėjas pateikė išvadą, kad NVO finansavimas visose šiose šalyse labai skiriasi. Tam turi įtakos istorinės prielaidos, skirtingos NVO gyvavimo tradicijos ir skirtingos šalių NVO finansavimo galimybės iš valstybių biudžetų. Pavyzdžiui Danijoje, kuri turi gilias NVO gyvavimo tradicijas, yra apie 70 tūkst. pilietinių organizacijų, kurios jungia apie 5,5 mln. narių sporto, kultūros, švietimo, aplinkosaugos ir kitose srityse. Danijoje NVO registracija nėra privaloma.
Toje pačioje darbo grupėje buvo pristatyta informacija apie NVO finansavimą Estijoje. Pasak pranešėjų Maris Jogeva ir Maiu Uus iš Estijos ne-pelno siekiančių organizacijų tinklo (NENO), Estija turi pakankamai reikšmingą bendradarbiavimo tradiciją tarp NVO ir valstybės institucijų. Viena šio bendradarbiavimo dalių – NVO finansavimas iš valstybės biudžeto. Tačiau pagrindinė paramos dalis yra skiriama projektams, todėl pakankamai trumpalaikė, administracinė našta yra neproporcingai didelė, nėra pakankamai informacijos apie pasiektus rezultatus. Siekiant pagerinti bendradarbiavimą tarp valstybinio ir nevyriausybinio sektorių Estijoje 2013 m. buvo apibrėžtos NVO finansavimo iš valstybės biudžeto gairės, kurios apibrėžia šešis pagrindinius finansavimo principus:
skaidrumo – visa susijusi informacija yra skelbiama viešai internete (taip pat vertinimo ir sprendimo priėmimo procedūra); atvira paraiškų pateikimo procedūra; viešos ataskaitos;
- lygių galimybių – aiškios taisyklės ir atrankos kriterijai, objektyvios ir nediskriminuojančios sąlygos; atitinkamos taisyklės, adekvačios finansavimo tikslui;
- paremtas visuomenės interesais ir laikantis strategijos – platesnės tikslinės grupės, atitikimas strateginiams dokumentams ir veiksmų planui;
- efektyvumo – finansavimas yra pagrįstas veikla, taisyklės leidžia įvertinti visumą, ne tik konkretų produktą, bet ir bendrą rezultatą, poveikio vertinimas;
- gebėjimų stiprinimo – valstybės finansavimas turi prisidėti prie NVO gebėjimų stiprinimo ir veiklos tvarumo;
- dalyvavimo proceso – projekto rengimo dokumentai, tikslai, taisyklės turi būti diskutuojami su finansavimo tikslinėmis grupėmis; grįžtamasis ryšys iš paramos gavėjų apie taisykles, procesą ir bendravimą su finansuotoju.
Viena pagrindinių rekomendacijų, kad finansavimo tipai turi būti diferencijuoti pagal tikslus:
- organizacinė parama (taip pat vystymo subsidija) – skirta palaikyti arba stiprinti gebėjimus, organizacijos vystymui. Ilgesnis paramos terminas iki 5 metų, abipusiai uždaviniai, strateginis bendradarbiavimas. Trys pagrindinės funkcijos: 1) partnerystė politikos formavime; 2) tiesiogiai prisideda prie plėtotės (kultūros, sporto, švietimo, etc.); 3) išteklių organizavimas (re-finansavimas, konsultavimas);
- projektinė parama – konkretus tikslas, ribotas laiko periodas, paprastai vienkartinė veikla, ne reguliari. Naudojama rasti geriausią sprendimą užsibrėžtam tikslui pasiekti; viešas konkursas;
- viešųjų paslaugų delegavimas – skirtas paslaugų prieinamumui ir kokybei gerinti.
Nors Estijos NVO finansavimo gairės yra tik rekomendacinio pobūdžio, tačiau jos yra tarsi atskaitos taškas, ieškant sprendimų kiekvienoje politikos srityje. Pasak forumo pranešėjų, šiomis gairėmis vadovaujasi trečdalis Estijos savivaldybių ir ministerijos, skirdamos paramą pilietinėms organizacijoms. Estijos ne-pelno siekiančių organizacijų tinklas atlieka gairių įgyvendinimo monitoringą.
2015 metų Forume Lietuvos NVO sektorių atstovavo Piliečių gynybos paramos fondo atstovas Paulius Mereckas ir LSŠA nariai: Daiva Malinauskienė (Soros International House), Dalia Cymbaliuk, Rasa Kučinskienė, Gražina Mongirdienė (PE „Susitikimai.lt“), Raimondas Tamulevičius, (VšĮ valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centras „Dainava“).
Daugiau informacijos apie Forumą: www.bsngoforum.net
Parengė Rasa Kučinskienė
