Heidelbergas: po Lietuvos šalčių pasakiška saulė, šiluma ir šviesa
Tokiu oru ir tokioms nuotaikom pirmosiomis balandžio dienomis devynių andragogų grupę iš Lietuvos pasitiko Heidelbergas, miestas Vokietijos pietuose ir šio miesto pedagoginio universiteto tęstinių studijų akademija. Būtent čia įvyko pirmieji ERASMUS+ programos mobilumo projekto „Andragogų meistriškumo tobulinimas – suaugusiųjų mokymosi kokybei didinti“ (projekto dotacijos sutarties numeris 2016-1-LT01-KA104-022902, http://www.lssa.smm.lt/lt/wp-content/uploads/2014/06/KA1_apra%C5%A1ymas_tinklalapiui.pdf) mokymai, kuriuose dalyvavo aštuoni LSŠA narių – Klaipėdos valstybinės kolegijos, Valstybės ir savivaldybių mokymo centro „Dainava“, Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centro, Sveikatos priežiūros ir formacijos specialistų kompetencijų centro – atstovai ir vienas LSŠA biuro darbuotoja.
Tai, ką mokymuose patyrėme, ir žodžiais, ir trumpai papasakoti vargiai įmanoma, bet prisiminimais ir įspūdžiais gyvename dar iki šiol.
Visų pirma, „įsimylėjome“ mokymų vadovę, jos pačios žodžiais tariant – ne mokytoją, dėstytoją ar lektorę, bet facilitatorę, dr. Veroniką Strittmatter – Houbold. Už jos atvirumą, dalijimąsi patirtimi, nepriekaištingą pasirengimą užsiėmimams, eleganciją, mokėjimą įtraukti dalyvius į veiklas, dalyvių emocijų ir nuotaikų pajautimą, už dalyviams priimtiną tempą, gebėjimą mokymąsi organizuoti be įtampos ir skubėjimo. Už po mokymų atsiųstą apibendrintą medžiagą.
„Įsimylėjome“ vieni kitus – grupę, kurioje visi viskuo buvo patenkinti (gan retas atvejis!), ieškojo tik teigiamų dalykų ir jais dalijosi, palaikė vienas kitą ir vykdant užduotis, ir ieškant galvose angliškų žodžių… Grupę, kuri vėl planuoja susitikti. Dabar jau Lietuvoje.
„Įsimylėjome“ Heidelbergą – mūsų atmintyje taip ir likusį beprotiškai žydinčiu ir pavasariu kvepiančiu miestu, gilios istorijos miestu su atmintinu (oi, kaip kopėm!) Filosofų keliu, Heidelbergo pilimi ir vaizdais nuo Heidelbergo kalnų.
„Įsimylėjome“ ir tai, kuo praturtėjome: kitokiu požiūriu į tai, ką mes darome savo auditorijose; į mokymosi organizavimą ir jo vertinimą, į savo prioritetus (turinys ar mokymų dalyvis?); į mokymosi metodų taikymą; į savo, kaip andragogo, poziciją mokymosi renginyje. Parsivežėme naujų metodų, kuriuos patys „savo kailiu“ išbandėme, reflektyvaus mokymosi patirtį, „sumuštinio“ principą suaugusiųjų mokymosi renginyje ir nuolatinį mąstymą, ar tai, ką darome, yra kontekstualu.
Raimondas Natka, Sveikatos priežiūros ir formacijos specialistų kompetencijų centro direktoriaus pavaduotojas, mokymų reikšmę apibūdino „Mokymai Heidelbergo aukštojoje pedagogikos mokykloje parodė kelią nuo mokytojo link padėjėjo, padėjo suprasti, kad kiekvienas mokinys yra individualus, skirtingai suvokia dėstomą medžiagą, turi individualius poreikius ir individualų mokymosi greitį. Mokymai išmokė kurti paskaitos struktūrą atsižvelgiant į mokymo dalyvių tikslus ir aplinkos veiksnius, pritaikyti mokymo ir mokymosi metodus ir būdus atsižvelgiant į kiekvieno mokinio motyvaciją, įvertinti savo darbą.
Romutė Koncevičienė, Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centro metodininkė, mokymus apibrėžė „Penkios dienos – penki raktiniai žodžiai: profesionalumas, aiškumas, motyvavimas, interaktyvumas, estetika“ ir parašė straipsnelį į Europos suaugusiųjų mokytojų platformą „Epale“ http://ec.europa.eu/epale/lt/content/kaip-mokyma-paversti-mokymusi
Dalijamės su visais įspūdžiais ir akimirkomis. Mėgaukitės!
